Nuo 2026 metų Lietuvoje įsigalioja viena didžiausių antros pensijų pakopos pertvarkų per pastarąjį dešimtmetį. Ši reforma keičia ne tik tai, kaip žmonės bus įtraukiami į kaupimą, bet ir kaip jie gali iš jo pasitraukti, stabdyti įmokas ar atsiimti pinigus. Pagrindinis pokyčių tikslas – suteikti gyventojams daugiau laisvės ir lankstumo, kad pensijų kaupimas taptų labiau pritaikytas prie individualios finansinės situacijos.

Vienas reikšmingiausių pokyčių – automatinio įtraukimo į II pakopą panaikinimas. Iki šiol visi darbingo amžiaus gyventojai nuo 18 metų iki 40 metų buvo periodiškai automatiškai įtraukiami į kaupimą, jei patys nepareikšdavo atsisakymo per 6 mėnesius. Nuo 2026 m. ši praktika nebetaikoma. Tai reiškia, kad nė vienas asmuo nebebus įtrauktas į kaupimą be savo aiškaus pasirinkimo, o patys gyventojai turės spręsti, ar jiems šis kaupimo būdas tinkamas. Valstybės institucijos tik informuos apie galimybę kaupti, bet sprendimą paliks žmogui.

Kitas didelis pokytis – galimybė pasitraukti iš kaupimo visiškai, net jei žmogus jame dalyvavo daug metų. Nuo 2026 m. sausio 1 dienos iki 2027 m. pabaigos veiks specialus pereinamasis laikotarpis, kurio metu dalyviai galės nutraukti kaupimą ir atsiimti savo įmokas kartu su investiciniu prieaugiu. Valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis tokiu atveju bus grąžinta „Sodrai“ ir taps papildomais apskaitos vienetais, taip padidindama būsimą valstybinę pensiją. Ši galimybė suteikia žmonėms realią teisę pasirinkti, kur jie nori tęsti kaupimą – valstybės skatinamuose įrankiuose ar savarankiškame kaupime.

Reforma įveda ir daugiau lankstumo patiems kaupimo procesams. Nuo 2026 metų įmokas bus galima stabdyti neribotam laikui, kiekvieną sykį mažiausiai vieneriems metams. Tai ypač aktualu savarankiškai dirbantiems asmenims, kurių pajamos gali būti nepastovios. Iki šiol sustabdyti įmokas buvo galima tik 12 mėnesių per visą kaupimo laikotarpį.

Dar vienas svarbus, daug diskusijų sukėlęs pokytis – galimybė iki pensijos išsiimti dalį sukauptų lėšų. Iki šiol II pakopos fondai buvo griežtai skirti tik senatvei, o prieinamumą ribojo įstatymai. Nuo 2026 m. atsiranda galimybė atsiimti išsiimti pinigus susirgus viena iš patvirtintų ligų arba 25% nuo sukaupto kapitalo vieną kartą per visą kaupimo laikotarpį, bet nedaugiau nei pats kaupiantysis yra įnešęs. Tai reiškia, kad žmonės galės lanksčiau tvarkyti savo finansus, tačiau kartu liks saugikliai, neleidžiantys ištuštinti pensijų sąskaitų neatsakingai.

Reforma keičia ir tai, kaip žmogus gali gauti sukauptas lėšas sulaukęs pensijos amžiaus. Atsiranda naujos išmokų ribos, kurios bus kiekvienais metais perskaičiuojamos, o tiems, kurie įsigijo anuitetą pagal senas ribas galimybė persitvarkyti išmokas pagal naujas ribas. Šie pakeitimai siekia, kad žmogaus pasirinktas išmokėjimo būdas labiau atitiktų jo gyvenimo būdą ir finansinius poreikius.

Galiausiai, reforma palieka atviras duris visiems, kurie dar nėra II pakopos dalyviai. Bet kuris dirbantis žmogus, bet kuriuo metu galės sudaryti kaupimo sutartį ir pradėti kaupti, o valstybė, kaip ir anksčiau, prisidės prie įmokų. Skirtumas tik tas, kad šį sprendimą žmogus priims savarankiškai, nepaveiktas automatinio įtraukimo mechanizmo.

Pensijų sistemą dažnai sudėtinga suprasti, tačiau nuo 2026 m. įsigaliosianti reforma ją daro aiškesnę, sąžiningesnę ir labiau orientuotą į žmogų. Tai yra žingsnis link tokios sistemos, kurioje kiekvienas gali pasirinkti jam tinkamiausią būdą pasiruošti pensijai – ar tai būtų kaupimas savarankiškai, kaupimas per pakopinės sistemos fondus ar pasitikėjimas vien valstybine pensija. Laisvė rinktis ir aiškesnės taisyklės turėtų paskatinti žmones domėtis savo finansine ateitimi ir priimti labiau pagrįstus sprendimus dėl savo pensijos.