Pastaraisiais mėnesiais vis daugiau lietuvių girdi du žodžius, kurie anksčiau buvo vartojami tik finansų specialistų pokalbiuose: gynybos obligacijos. Vieniems tai atrodo kaip būdas prisidėti prie šalies saugumo, kitiems – kaip dar viena taupymo ar investavimo alternatyva. Natūralu, kad kyla klausimas: ar gynybos obligacijos gali būti tinkamas pasirinkimas asmeniniams finansams?

Kas yra gynybos obligacijos?

Gynybos obligacijos – tai tiksliniai Vyriausybės taupymo lakštai, skirti valstybės gynybos poreikiams finansuoti. Kitaip tariant, gyventojas ar įmonė paskolina pinigus valstybei, o surinktos lėšos nukreipiamos Krašto apsaugos ministerijos poreikiams. Pasibaigus nustatytam laikotarpiui, investuota suma grąžinama kartu su palūkanomis.

Tai nėra parama ar auka. Tai finansinis instrumentas, už kurį mokamos palūkanos. Tačiau jo išskirtinumas tas, kad pinigai nukreipiami konkrečiam tikslui – šalies gynybai.

Valstybės gynybos fondo duomenimis, per gynybos obligacijas jau yra pritraukta daugiau kaip 500 mln. eurų, todėl galima sakyti, kad ši priemonė sulaukė nemažo gyventojų ir verslo susidomėjimo.

Kiek galima uždirbti?

Gynybos obligacijų grąža priklauso nuo konkrečios emisijos: jos trukmės, išpirkimo datos ir tuo metu nustatytų palūkanų. Šiuo metu galima rinktis iš kelių trukmių: 6 mėnesių, 1, 2 arba 3 metų. Metinės palūkanos siekia nuo 2,6 iki 2,7 proc., o pusmečio emisijai — 1,25 proc. pusmetinių palūkanų.

Pavyzdžiui, investavus 1 000 eurų trejiems metams, kai metinės palūkanos siekia 2,7 proc., per visą laikotarpį būtų galima gauti apie 81 eurą palūkanų prieš mokesčius. Tai nėra didelė grąža, jei ją lygintume su rizikingesnėmis investicijomis, tačiau ji gali būti patraukli tiems, kurie ieško saugesnio būdo įdarbinti dalį santaupų.

Vis dėlto gynybos obligacijos savo grąža šiuo metu pralenkia daugumos didžiųjų Lietuvoje veikiančių bankų indėlių palūkanas. Be to, obligacijų įsigijimas ir saugojimas yra nemokamas. Tuo tarpu daugelio bankų einamosios sąskaitos palūkanų iš viso nemoka, tad pinigai tiesiog guli ir niekur nedirba.

Tačiau vis tiek svarbu suprasti, kad gynybos obligacijos nėra priemonė greitai uždirbti. Tai labiau konservatyvus sprendimas tiems pinigams, kurių artimiausiu metu nereikės.

Ar tai saugu?

Gynybos obligacijos laikomos viena saugesnių investavimo priemonių, nes pinigus skoliname ne privačiai įmonei, o valstybei. Valstybės įsipareigojimų rizika paprastai vertinama kaip mažesnė nei daugelio kitų investicinių priemonių. O Lietuvos valstybė per savo istoriją dar nėra nevykdžiusi įsipareigojimų savo gyventojams.

Vis dėlto „saugu“ nereiškia „be jokių sąlygų“. Svarbiausias niuansas – likvidumas. Įsigijus obligacijų, pinigai paprastai yra susiejami su konkrečiu terminu. Jei jų prireiktų anksčiau, pirmalaikis išpirkimas galimas tik tuo atveju, jei tai numatyta emisijos sąlygose. Tokiu atveju gali būti grąžinama nominali suma be sukauptų palūkanų.

Todėl gynybos obligacijoms nereikėtų skirti viso finansinio rezervo. Rezervas turi būti lengvai pasiekiamas. Gynybos obligacijos labiau tinka tai santaupų daliai, kurios, tikėtina, neprireiks iki pasirinktos išpirkimo datos.

Palūkanos apmokestinamos?

Palūkanoms gali būti taikomas gyventojų pajamų mokestis, tačiau galioja ir lengvata. Nuo 2026 m. palūkanų suma, viršijanti 500 eurų per metus, apmokestinama 15 proc. GPM tarifu, jei ji neviršija nustatytos ribos. Daugeliui mažesnes sumas investuojančių gyventojų tai reiškia, kad reali mokestinė našta gali ir neatsirasti, tačiau kiekvieną situaciją reikėtų vertinti individualiai.

Jeigu gynybos obligacijos įsigyjamos per investicinę sąskaitą, taikoma kita logika: pajamos nėra apmokestinamos tol, kol jos reinvestuojamos ir neišimamos kitiems tikslams. Todėl prieš priimant sprendimą verta pasitikrinti, kuris apmokestinimo būdas konkrečioje situacijoje yra tinkamesnis.

Kam tai tinkamas pasirinkimas?

Gynybos obligacijos gali būti tinkamas pasirinkimas tiems, kurie:

• turi santaupų dalį, kurios artimiausiu metu neprireiks;
• nori mažesnės rizikos sprendimo;
• nenori laikyti visų pinigų einamojoje sąskaitoje;
• ieško alternatyvos trumpalaikiam ar vidutinės trukmės indėliui;
• nori, kad jų pinigai kartu prisidėtų prie valstybės gynybos finansavimo.

Tačiau tai nėra universalus sprendimas visiems. Jei žmogus neturi finansinio rezervo, turi brangių vartojimo paskolų ar pinigų gali prireikti bet kuriuo metu, pirmiausia reikėtų spręsti šiuos klausimus.

O kada verta rinktis kitus sprendimus?

Jeigu finansinis tikslas yra ilgesnio laikotarpio, pavyzdžiui, 10 ar 20 metų, vien gynybos obligacijų gali nepakakti. Tokiu atveju verta svarstyti ir kitas priemones: investicinius fondus, ETF, III pakopos pensijų fondus, investicinį gyvybės draudimą ar kitus sprendimus.

Tačiau šios priemonės skiriasi rizika, kaštais, lankstumu ir galimu rezultatu. Todėl jų nereikėtų lyginti tik pagal tikėtiną grąžą. Svarbu įsivertinti, kiek laiko pinigai gali būti investuoti, kokią riziką žmogus gali toleruoti ir kokio tikslo siekia.

Gynybos obligacijos šiuo požiūriu gali būti tarpinis pasirinkimas tarp pinigų laikymo sąskaitoje ir aktyvesnio investavimo. Jos leidžia pinigus įdarbinti paprastai, su aiškiu terminu ir iš anksto žinoma palūkanų norma.

Kaip įsigyti?

Gynybos obligacijų galima įsigyti per platinimo partnerius: „Swedbank“, SEB arba „Orion Securities“. Įsigijimas vyksta internetu, o vienos obligacijos nominali vertė paprastai siekia 100 eurų. Finansų ministerijos duomenimis, įsigijimas ir saugojimas pagrindiniuose platinimo kanaluose yra nemokamas, tačiau visada verta patikrinti konkretaus platintojo sąlygas.

Tad gynybos obligacijos gali būti racionalus pasirinkimas tiems, kurie ieško saugesnio būdo įdarbinti dalį santaupų ir kartu nori prisidėti prie šalies saugumo stiprinimo. Vis dėlto tai nėra sprendimas, kurį reikėtų priimti neapsvarsčius alternatyvų. Kaip ir bet kuri kita finansinė priemonė, gynybos obligacijos turi būti vertinamos pagal asmeninę situaciją: turimą rezervą, finansinius tikslus, investavimo laikotarpį ir rizikos toleranciją.

Jei nesate tikri, ar gynybos obligacijos tinka būtent Jums, verta pasikonsultuoti su specialistu. Finansiniai sprendimai retai būna universalūs ir tai, kas tinka vienam žmogui, nebūtinai bus geriausias pasirinkimas kitam.

Užsiregistruokite nemokamai konsultacijai su Finansų trenerių specialistu: https://finansutreneriai.lt/lt/registracija

Straipsnis parengtas informaciniais tikslais ir nėra laikomas asmenine finansine rekomendacija.