Edvardas Judžentis apie II ir III pensijų pakopas: neprivalomas anuitetas gali tapti svariu argumentu

Finansinių paslaugų teikimo įmonės „Finansų treneriai“ bendraįkūrėjas Edvardas Judžentis savo įžvalgomis apie II ir III pensijų pakopų skirtumus dalijosi portalo Lrytas straipsnyje. Ekspertas akcentuoja, kad sprendimas kaupti ar pasitraukti iš pensijų sistemos turėtų būti paremtas ne emocijomis, o skaičiavimais ir individualia situacija.

Edvardas Judžentis, lygindamas II ir III pakopas, pirmiausia išskyrė tai, kad III pakopa yra savarankiškas kapitalo kaupimo įrankis. Čia yra didžiausia laisvė įmokos dydžiui, periodiškumui, taip pat lengviau disponuoti turimu kapitalu.

„Kitaip yra II pakopoje: jei gaunamos pajamos, įmokos nuskaičiuojamos automatiškai. Skiriasi ir išmokėjimas sulaukus pensinio amžiaus. II pakopoje gali tekti pirkti anuitetą (išmoką iki gyvenimo pabaigos). III pakopoje tokios prievolės nėra“, – pažymi E. Judžentis.

Pasak jo, II pakopoje pensijų fondų bendrovė kaupiantįjį automatiškai priskiria prie amžių atitinkančios rizikos fondo, o III pakopoje rizikas tenka valdyti pačiam. Taip pat svarbu įvertinti, kad II pakopos mokesčiai dažnu atveju yra mažesni nei III pakopoje.

„II pakopos pagrindinis privalumas – sistemos paprastumas. Viskas vyksta automatiškai, mes to net nejaučiame. Taip pat reikšminga valstybės paskata, kuri per ilgą laikotarpį sudaro solidžią sumą“, – teigia jis.

Tuo metu III pakopos privalumas – lankstumas ir galimybė sukauptu kapitalu disponuoti anksčiau nei sulaukus pensinio amžiaus, nors tam tikrais atvejais gali tekti sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Dar vienas svarbus aspektas – III pakopoje nėra privalomas anuitetas, kas kai kuriems kaupiantiesiems tampa itin svarbiu argumentu.

Kalbėdamas apie galimą pasitraukimą iš II pakopos, E. Judžentis pabrėžia, kad tai gali būti naudinga aukštesnes pajamas gaunantiems asmenims arba tiems, kurie neturėjo reikšmingų „Sodros“ ir valstybės įmokų. Visgi daugeliu atvejų, ypač gaunant vidutines ar mažesnes pajamas, valstybės paskata tampa itin svarbi galutinio rezultato dalis.

„Kiekviena situacija yra individuali – universalios formulės nėra. Sprendimą reikia priimti įvertinus amžių, pajamas, jau sukauptą kapitalą ir aiškų planą, ką darysite toliau“, – pabrėžia pašnekovas.

Jis taip pat pataria kiekvienam atsakyti sau į tris klausimus:

• ar tikrai žinau, kiek kapitalo esu sukaupęs ir kiek realiai atgausiu;
• ar turiu aiškų planą, kaip efektyviai įdarbinsiu atgautas lėšas;
• ir ar tikrai turėsiu disciplinos savarankiškai kaupti iki pensijos.

„III pakopa suteikia daugiau laisvės ir kontrolės, tačiau tai turi savo kainą – daugiau atsakomybės, disciplinos ir rizikos. Daugeliu atvejų, norint sukaupti daugiau nei II pakopoje, reikės papildomai kompensuoti prarandamą valstybės paskatą“, – reziumuoja E. Judžentis.

👉 Visą straipsnį galite perskaityti portale Lrytas.
https://www.lrytas.lt/verslas/mano-pinigai/2026/01/14/news/lauzantiems-galvas-ka-daryti-su-ii-pakopa-aiskiai-pasake-i-kokius-klausimus-privalu-atsakyti-40905841